• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau
• 
  ... Plačiau

Pirmasis sustojimas Europoje buvo  Danijoje, kur jis žaidė Brondby, Hvidovre ir Grevė Fodbold. Po Danijos futbolo, Mandy atsidūrė Baltijos regione. Jis žaidė Šiauliuose, Kaune,  LKKA ir persikėlė į Estiją, ginti Narvos Trans garbės. Du  metus jis žaidė Estijoje, tačiau dabar vėl grįžo į  Lietuvos klubą, dėvi jaunos FC“ Klaipėdos“ komandos  marškinėlius.

Kaip buvo tavo pirmoji patirtis Europoje?

Labai  jaunas turėjau galimybę atvykti į Daniją. Mano dėdė, kuris gyveno Danijoje, pristatė mane Brondby klubui. Viskas tiko, ir galų gale apsistojau Danijoje dvejus metus.

Labai sunku kitų žemynų futbolininkams yra prisitaikyti prie  Europos futbolo. Kaip buvo jums?

Aš neturėjau didelių sunkumų  nė vienoje iš šalių, kurioje gyvenau. Turėjau daug gerų žmonių  aplink mane, kurie visada palaikė mane ir Brazilijos ilgesys mane nekankina. Iškeliavau ieškoti savo tikslo ir jo siekiu. Danijoje aš jaučiausi keistai, nes nėra pietų,  valgyti buvo tik užkandžiai ir vakarienė . Taip pat buvo sunku žiemą, nes didžiąją laiko dalį buvo tamsu ir buvau labai prislėgtas, ir visada buvo sunku vasarą  užmigti naktį. Bet tai yra šalis, kur palikau dalelę savo meilės ir vieną dieną tikiuosi, kad galiu ten vėl atsidurti ir parodyti ją  savo vaikams.

Koks yra gyvenimas Danijoje? Ir koks  Danijos futbolas?

Tai šalis, kur viskas veikia ir gyvenimo kokybė yra labai aukšta, ir žmonės yra stebėtinai  geri ir meilūs. Danijoje aš galų gale, turėjau  pakeisti poziciją. Aš pradėjau žaisti labiau atakuojančio saugo pozicijoje. Brazilijoje buvau labiau atraminis saugas , ar net gynėjas. Tačiau Danijoje, kur žaidimas greitai  eina į priekį ir tiesiogiai iš gynybos atakų daug, aš ieškojau sprendimų  net priekyje. Nors aš esu nelabai stiprus žaidėjas, bet galiu pakovoti dėl  kamuolių .

Ir kaip po  Danijos buvo atvykus  į Baltijos šalis?

Mano dveji metai Danijoje buvo labai svarbu mano adaptacijai prieš atsiduriant Lietuvoje ir Estijoje. Baltijos šalyse žiemą yra tikrai geriau nei Danijoje ar Švedijoje. Kai atvykau į Estiją, būdavo nušaldavau veidą žaidimo metu, rankos buvo mėlynos ir žaisti buvo sunku. Tačiau laikui bėgant aš išmokau susidoroti su šalčiu ir šiandien patiriu  mažiau streso žiemomis čia. Futbolas šiose dviejose šalyse yra labai panašus. Daug kovos, tikrai sunku. Nors aš nesu  stiprus žaidėjas fiziškai neturiu daug sunkumų dėl to. Tai  yra žaidimo dalis.

Kas privertė jus grįžti į Lietuvą, ginti FC “Klaipėdos“ garbės?

Aš nusprendžiau atvykti dėl savęs, nes netoli gyvena šeima (Šiauliuose) ir ypač vertinu galimybę dirbti dar kartą su Luiz Antonio Fereira, šios komandos treneriu. Manau, kad šių metų pabaigoje būsiu  daug geresnis  žaidėjas kaip  šiandien, nes mes daug dirbam.

Su treneriu kontaktas yra , nes dirbote kartu Danijoje?

Taip, man kartu su juo dirbant  daug lengviau siekti pažangos. Bet jis yra labai reiklus treneris. Su juo dirbti nėra lengva. Kai mes jau priprantam prie rutinos, jis viską keičia ir išveda  mus iš komforto zonos į streso dar kartą. Tai treneris, kuris žino, kaip atsižvelgti į krūvius kiekvienam sportininkui, jis man visų laikų geriausias. Jis atliko puikų darbą šiais metais Brazilijos  Carioca čempionate, dirbo Vasco, Korėjos, Danijos klubuose ir yra labai profesionalus. Tai tikrai puiki galimybė mano karjerai, taip pat geras klubo projektas.

Be  Luiz Antonio yra dar vienas Brazilijos pilietis Taciano, kuris taip pat žaidžia Klaipėdoje. Kokie jūsų santykiai?

Mes darome viską kartu, padedam vienas kitam, mes žiūrime  Brazilijos filmus, kalbamės, girdime Brazilijos muziką. Tai padeda jaustis smagiau. Be to, abu jie yra puikus žmonės.

Kokia yra  Klaipėdos futbolo infrastruktūra? Ar yra galimybės padaryti šiame  klube gerą projektą Lietuvoje?

Klubas turi kur treniruotis tiek vasarą ,tiek žiemą. Žiemą mes dirbame daugiau uždarose maniežuose ar sporto salėse bei aerobikos salėje. Pavasarį mes rengiame treniruotes ant sintetinės dangos Gargžduose, klubas tikisi, kad miestas pasistatys tokią aikštę ir Klaipėdoje. Vasarą yra geras žolės stadionas, ir tikimes ,kad neužilgo prasidės jo rekonstrukcija. Klaipėdoje yra graži gamta. Džiaugiuosi, kad nepaisant klubo ambicingų tikslų, administracija ir žaidėjai  stovi tvirtai ant žemės ir supranta, kad nieko neįvyksta per  naktį. Jie sunkiai dirba, kad pastatytų klubą ant kojų ir mes visi dalyvaujame siekiant ,  kad klubas pakiltų į aukštesnį  lygį Lietuvoje  ir tada  siekti didesnių tikslų.

Ir kokie Klaipėdoje sirgaliai?

Jie yra labai gražūs bei įvairūs. Kiekvieną kartą mes girdime paskatinimo žodžius ir nemačiau dar  priešiško požiūrio į save. Praėjusiais metais pagal Lietuvos parametrus, klubas turėjo gero dydžio auditoriją. Bet dabar Klaipėdoje yra dvi komandos A lygoje iš miesto,  todėl nesu tikras kokia bus auditorija šiemet, nes Klaipėdoje dar šiemet nežaidėme. Tikiuosi, kad žiūrovų didės, nes šiais metais mes turime visą sezoną padaryti daug geriau nei pernai.

Kaip žaisti šaltoje Lietuvoje ir ant sintetinės žolės?

Žaisti šaltyje yra didelis iššūkis. Mes turime teptis kūną kremais čia, kad būtų šiltas kūnas, taip pat imtis arbatos daug. Tačiau kartais  veidas sustingsta ir būna  sunku kalbėtis aikštėje. Sintetinės velėnos  čia yra geros kokybės, o ne kompromisas žaidimo kokybei. Bet, žinoma, tai gana skiriasi nuo natūralios žolės. Ypač, kai tai sniegas, kamuolys yra daug greitesnis ir labai sunku kontroliuoti. Bet nieko nepadarysi ir  gražu  žiūrėti, kaip žmonės bando čia susidoroti su šalčiu ir bando padaryti , kas įmanoma.

Kaip Jūs vertinate futbolą Lietuvoje? Kokio lygio profesionalus futbolas šalyje?

Futbolo mentalitetas čia yra gana skirtingas, kokį gali  rasti Brazilijos ar net Europos šalyse, kurios turi ilgiausią futbolo istoriją . Kalbėti apie profesionalumo ir diletantizmo lygį yra gana sudėtinga, nes tai priklauso nuo kiekvieno žaidėjo mentaliteto. Luiz Antonio bando prisitaikyti prie  skirtingo mentaliteto, kuris yra  čia. Ir manau, kad keisimės tik pagerindami  futbolo standartą čia. Lietuvos žaidėjai yra labai talentingi ir stiprūs fiziškai, ir kai dabar  jie gauna treniruotes, kur siekiama įdiegti labiau koordinuotus judesius, techniką, kūrybiškumą, jų lygis padidėja labai. Be viso šito , treneris taip pat reikalauja griežtai vykdyti jo nurodymus. Tiesa ta, kad tai ką jis daro čia , būtų naujovės  net daugeliui klubų Brazilijoje.

Ar turėjote galimybę ir  ar neatsisakote minties apie grįžimą į Braziliją?

Čia visada kas nors siūlo man grįžti.  Prieš du metus aš grįžau į Braziliją, tačiau nemanau, kad tai buvo teisingas sprendimas mano karjeroje. .Vis tik  norėčiau vieną dieną žaisti Brazilijoje. Logiška, kad futbolas yra mano darbas ir aš noriu būti ten, kur man suteikia geriausias sąlygas. Šiais metais aš turiu Graikijos pasą, tad man gali atsidaryti  rinkos čia, Europoje, tačiau vieną dieną, jei viskas tiks, aš būsiu labai laimingas, kad galėsiu grįžti į Braziliją.

Futbolininko dosjė

Vardas: Armando dos Santos Vieira Tarlazis

Gimimo vieta: 28/01/1984 San Paulo (SP)

Klubai: Palmeiras B (2002), XV de Piracicaba (2003), Turino "Juventus" (2003), Taboão Siera (2004), Paraguaçuense (2005), Brondby-DIN (2005), Hvidovre-DIN (2006), Strike-DIN Fodbold (2006-2007), Šiaulių-LIT (2007-2008), Nacionalinės SP (2009), Trans Narva, EST (2009-2010) ir Klaipėdoje, FC“Klaipėda“ (2011)

Titulai: serija B-2 čempionate (2004)